en el diccionario PONS
amīcitiēs <ēī> f Lucr.
→ amicitia
Véase también
amīcitia <ae> f (amicus)
1.
a.
| Caso | Singular | Plural |
|---|---|---|
| Nominativo | amīcitiēs | amīcitiēs |
| Genitivo | amīcitiēī | amīcitiērum |
| Dativo | amīcitiēī | amīcitiēbus |
| Acusativo | amīcitiem | amīcitiēs |
| Ablativo | amīcitiē | amīcitiēbus |
No hay frases con ejemplos de uso disponibles
Prueba con otra entrada.